|
Darbas ir verslas
Pašto tarnautojas skaito telegramos, kurią ką tik pateikė klientas, tekstą: "Šūdžius! Šūdžius! Šūdžius! Šūdžius! Šūdžius! Šūdžius!
Net nemirktelėjęs, pašto tarnautojas siūlo klientui:
– Už tą pačią kainą galite parašyti dar vieną žodį.
– Nebeturiu ką pridurti.
– Galite dar kartą parašyti "šūdžius".
– O ne! Tai atrodys nerimta!
Bendradarbė ateina į darbą su mėlyne paakyje.
Jos klausia:
– Kas tai padarė?
– Vyras.
– O mes galvojom, kad jis komandiruotėje...
– Aš irgi taip galvojau...
Susitiko dvi pažįstamos sekretorės:
– Virga, tu pirmąkart savo viršininkui atsidavei iš meilės ar už pinigus?
– Dešimt litų – argi pinigai?!
– Vadinasi, iš meilės...
– Nusprendžiau atleisti sekretorę, sako direktorius.
– Kodėl? klausia vyr. inžinierius.
– Tai štai. Neseniai, mano jubiliejaus dieną, sutikau aš ją gatvėje, nešančią du didelius krepšius. Pasisiūliau padėti. Nunešiau krepšius iki namų. Ji mane pakvietė puodeliui kavos.
– Bet gi tai gerai.
– Užėjau pas ją. Ji nuėjo į kitą kambarį ir pasakė, kad aš ten užeičiau, kai ji pakvies.
– Tai nuostabu.
– Po kelių minučių ji mane pakvietė, ir aš įėjau. O ten apkrautas stalas, už kurio sėdi visi mano bendradarbiai.
– Puiku!
– Bet tu neįsivaizduoji, kaip apsirengęs aš ten įėjau.
Sūnus skaito knygą ir tėvo-buhalterio klausia:
– Tėte, o „Revizorius“, tai komedija ar tragedija?
– Jeigu revizorius savas, tai komedija, o jei svetimas – tragedija.
Krizė. Vyras grįžta iš darbo liūdnas liūdnas.
- Kas nutiko, mielasis? - klausia žmona.
- Gavau atlyginimą už praeitą mėnesį ...
Biudžeto nesurinkimo tema...
- Alio! Čia į mokesčių inspekciją pataikiau?
- Taip.
- Mano kaimynas kažką valgo!
- Supratome, tuoj atvažiuojam.. |
